“Kaip aš vairuoju” arba buvimas savo prekės ženklo ambasadoriumi

Štai ir sulaukėm pačių gražiausių metų švenčių. Tikiuosi visi spėjot prie Kūčių stalo padiskutuoti ar plotkeles galima įskaičiuoti į “privalomąjį tuziną” ir naktį pakalbinti savo katinėlius, šunelius ir žiurkėnus. Mano šventės, tiesą sakant, nebuvo labai puikios, nes apsirgau ir kelias dienas praleidau lovoj (nuoboduuu!). Bet spėjau ir užgyventi šiek tiek turinio šiam blogui, kuriuo dabar skubu dalintis su savo plačia auditorija (labas, mama!).

Taigi, šį kartą trumpai – apie buvimą savo prekės ženklo ambasadoriumi. Ne, čia ne apie tai, kad “Nike” marketingistai turi nevaikščioti su “Reebok” kedais ar kad VW direktorius neturėtų važinėti su Chevrolet, čia kiek… subtiliau.

Ar esat kada pastebėję, kiek daug mūsų keliuose “užbrendintų” automobilių – “Sanitex”, “Maxima”, ir pan.? O jeigu toks automobilis jums užkirstų kelią, ar parodytų nepadorų gestą, ar skambintumėt numeriu prie labai jau retorinio klausimo “Kaip aš vairuoju” ?

Aš, maniau, neskambinčiau. Bet niekada nesakyk niekada 🙂

Taigi, Kūčių dieną važiuojam su mokyklos laikų draugu į gimtuosius Šiaulius. Važiuojam ramiai ir nelekiam, nėra kur skubėti, iki silkės o’clock dar yra laiko. Ir štai mus aplenkia Nissan džipas, juodas. Paskui jį – kito modelio, irgi Nissan, baltas. Juodajam pasitraukus į pirmą juostą, baltasis ir jį aplenkia, prieš tai prisigretinęs iki labai nepatogiai arti (na, kaip bobutės Maximos kasoj mėgsta), ir grįžta į pirmą juostą. Tada baltasis prilėtina, juodasis jį aplenkia ir važiuoja toliau. Neapsikentęs baltasis ima greitėti, ir gan naglai aplenkia. Nurūksta. Pamatau, kaip panardo pro dar kelias mašinas.

Viskas būtų taip ir pasibaigę (na, pažiūrėčiau, pasijuokčiau ir gana) jeigu ant balto Nissan nebūtų buvę užrašo “trenerė Asta” bei nuorodos į asmeninį trenerės tinklapį. Hello!

15682589_1400000976678270_532146026_o

Palikau jai trumpą žinutę: “Trenere, autostradoje labai lekiate ir chuliganiškai lenkiate automobilius 🙂 Linksmų švenčių!”.

Po keletos minučių važiavimo pamačiau, kad trenerės automobilis grįžo į pirmą juostą ir prilėtino, o trenerė vairuoja taip, lyg paslapčia skaitytų SMS. Pagalvojau, kad turbūt gavo mano žinutę į el. paštą.

Grįžusi namo gavau ir trenerės atsakymą, kur ji tikrai maloniai atsiprašė ir prisipažino skubėjusi prie Kūčių stalo. Aš ir nepykau, ir smagu, kad gavau atsakymą, o dar smagiau galvoti, kad būtent dėl mano žinutės ji truputį prilėtino.

O pamoka mums visiems – jei ant jūsų automobilio jūsų darbdavio ar jūsų asmeninio prekės ženklo informacija – elkitės taip, kad nebūtų gėda.

Gerų Naujų Metų!

K.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *