Tranquila!, arba kodėl aš pykstu, kai nesilaikoma atstumo

Šitą įrašą pradėjau rašyti turbūt dar gruodžio mėnesį, ir niekaip nesugalvojau, kaip geriau prieiti prie tokios delikačios temos, kaip “palikit mane ramybėj, nenoriu jūsų naujienlaiškių”. Lūžio taškas buvo ilgas savaitgalis Barselonoje, kai su mama prisėdom Barceloneta pliaže ir mėgavomės maždaug 15 laipsnių šiltesniu oru, nei Lietuvoje, ir ispaniška vasario saule. Situacija būtų buvusi veik idiliška, jei ne kas 30-45sek (taip, dažniau nei kas minutę!) prieinantys spekuliantai, siūlantys nusipirkti i) dekutį pasitiesti po šikna; ii) neaiškius Mojito kokteilius; iii) masažą, kurį atliktų smulki ir labai įkyri kinietukė. Visiems jiems mandagiai ir su šypsena atsakinėjau “No, gracias”, kol nervai neatlaikė priėjus dar vienam verslininkėliui ir pasiūlius laikinas tatuiruotes tiesiog pradėjau rėkti “No, no, no!” ir mojuoti rankomis. Jis pažiūrėjo į mane, tik ispanams būdinga intonacija pasakė “hey, tranquilaaaaa” (mol, apsiramink) ir murmėdamas sau po nosimi nuėjo. Tranquila yourself, b*tch. Tačiau būtent šito susidūrimo metu ir įvertinau, kaip labai užknisa tokie neprašomi siūlytojai, pardavėjai, ir tame tarpe – marketingistai, kurie galvoja, kad yra okei kišti man savo šlamštą. Su naujienlaiškiais, kaip ir su pardavėjais, turi galioti viena auksinė taisyklė – laikykitės saugaus atstumo.

Branginu savo asmeninę erdvę, ir manau, kad pragare yra rezervuota speciali vieta tiems, kurie kalbėdami su nepažįstamais, prikiša savo veidą šiek tiek per arti svetimo. Dar viena baisi socialinė situacija man yra eilės supermarketuose. Na kodėl, tiesiog kodėl žmonės už manęs turi prisiglausti taip arti? Jei visi visi labai susispausim, eilės nuo to greičiau nejudės. Tokių stovėkim-kuo-arčiau-tos-mergaitės situacijų taip nemėgstu, kad kartą yra tekę paklausti moters Rimi eilėje, ar jai šalta.

Taigi, prekės ženklai, pardavėjai ir visi kiti taip pat turi išmokti laikytis saugaus atstumo. Ypač, kai jų nepažįstu. Ypač, kai jiems nedaviau savo telefono numerio… ir tikrai nesakiau, kad lauksiu skambučio.

Vakar man paskambino Simona iš “Compensa Life Insurance”, kuri mano adresų knygutėje jau buvo įvesta kaip “Nekelti Compensa”. Paprašiau jos, kad man vėl paskambintų po metų, nes galbūt per tiek laiko spėsiu apsigalvoti dėl jos siūlomo gyvybės draudimo. Bet dabar ne apie tai, o apie tai, kad paklausiau Simonos, iš kur gi ji gavo mano telefono numerį, ir ji sakė, kad jį “nurodė mano draugas”. Aišku, paklausiau draugo vardo. “Justas”. Really? Taip jau čia sutapo, kad neturiu aš jokio artimo draugo Justo, ar bent labai abejoju, kad koks nors Justas turi mano telefono numerį. Perklausiau, ar tikrai numerį gavo iš Justo, o ne iš (nelegaliai) nusipirktos duombazės. Jos atsakymas manęs neįtikino.

Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad mes dar nelabai mokam elgtis su asmens duomenimis, ir kolektyviai kaip grupė (marketingistai) esam labai neatsakingi. Kodėl aš drįstu taip sakyti? Todėl, kad per trumpą laiką pririnkau nemažai pavyzdžių, kaip įmonės kreivai šleivai elgiasi su MANO asmeniniais duomenimis, o aš dar jų gan dažnai nenurodau, jei neprivaloma, bei turiu atsarginį elektroninį paštą spam`ui.

Tai kodėl gi mes taip atsainiai žiūrim į asmens duomenis?

Na, gal pradėkim nuo to, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos interneto puslapyje galima rasti va tokį šedevrą (taip, COMIC SANS):

duomenu apsaugos reforma
https://www.ada.lt/go.php/lit/img/13

Na, aš asmeniškai tikrai nebijau inspekcijos, kuri Comic Sans šriftu paišo kažkokius mind maps. O šiaip gal reikėtų. Nes asmens duomenų apsauga visgi yra svarbu. Kaip ir nuo sausio 1d padidėjusios baudos už pažeidimus.

Jeigu baudos gąsdina, siūlau paskaityti LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

14 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais

1. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą.

2. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, jeigu juos renkant yra nustatoma asmens duomenų saugojimo trukmė.

3. Duomenų valdytojas privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais.

4. Duomenų valdytojas, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra gavęs iš duomenų subjektų, esančių jo klientais, kontaktinius asmens duomenis (vardą, pavardę ir adresą), šiuos duomenis gali naudoti be atskiro duomenų subjekto sutikimo tik savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo teikiant kiekvieną pasiūlymą.

Taigi, step by step.

Duomenų subjektas/vartotojas/klientas būtinai turi duoti jums savo sutikimą naudoti jo asmeninius duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais. Gauti sutikimą nėra sunku, pvz. kai žmogus registruojasi jūsų lojalumo kortelei, galima įdėti sakinį “Sutinku gauti informacijos apie produktą/nuolaidas/promo etc.” ir leisti žmogui uždėti varnelę, kad jis tikrai sutinka tą informaciją gauti. Beje, daryti taip – not okey. Netgi trupučiuką koktu (foto paimta iš T.T. feisbuko)

Toks “atsiklausimas” atrodo kaip rinkimai Baltarusijoje

Taigi, pirkti duombazes ir spaminti – not okey, reikia atsiklausti.

Kitas svarbus punktas – žmogus turi turėti galimybę betkada nesunkiai atsisakyti jūsų naujienlaiškio. Tą galima padaryti įdedant nuorodą “Unsubscribe” arba suteikiant galimybę atsakyti į laišką ir pranešti, kad jo gauti nebenori (bet unsubscribe tikrai patogiau!). Ir paspaudus tą nuorodą, jūsų informaciniai pranešimai ir naujienlaiškiai būtinai turi baigtis. BŪTINAI.

Dar labiau už emailus mane nervina nekviestos ir nelauktos SMS. Štai vienas iš mano mėgstamų pavyzdžių:

Nu jau, sakysit, kokia tu grinčas, gi gavai šventinį sveikinimą… Na, pradėkim nuo to, kad niekad nebuvau puslapyje Paupis.lt ir neįsivaizduoju, kas tai. Niekad jiems nedaviau savo numerio ir nesinaudojau jų paslaugomis.

Patikrinu jų svetainę ir ten randu skiltį “draugai” :

Na taip, man trupučiuką gėda… Bet jie mano numerį gavo iš “paparazzi”. Švenčiau savo paskutinį gimtadienį “Nešvarios Anties” bare, o jie, kaip žinia, iš tos pačios chromosomos, kaip ir paparaciai… Ir še tai tau, tokie geri draugai, kad ir klientų duombazėmis dalinasi.

Kadangi SMSkė nelabai sudaro būdą lengvai jiems duoti velnių, atrašiau paupiui.lt per jų kontaktų formą puslapyje:

Taigi, mielieji, kaip išmokyti marketingistus nestovėti taip arti? Skųsti, skųsti ir vėl skųsti! Tą galima labai nesunkiai padaryti nuėjus į www.ada.lt ir užpildžius kelias formas. Skųskimės visi, nes tik nepasitenkinimas, skundai ir raginimai nebedaryti nesąmonių su mūsų asmens duomenimis gali atnešti pokyčius!

Bučkis.

P.S. Jeigu gavot naujienlaiškį iš Leadership Day Vilnius (daugiau info – čia), jį irgi galima apskųsti www.ada.lt

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *